Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų lietuvių gestų kalbos mokytojas, Glusokasbibliotekininkas, Panevėžio kurčiųjų kultūros centro pirmininkas Vilius Glušokas kitų šalių kurčiųjų periodiniais leidiniais domisi nuo 1991 m. Šiandien jo archyvuose sukaupta 25 pasaulio kurčiųjų periodiniai leidiniai.

Savo įdomia patirtimi V. Glušokas dalijasi su „Akiračio“ skaitytojais.

1992 m. iš Ukrainos sostinės Kijevo pirmą kartą parsivežiau ukrainiečių kurčiųjų laikraštį „Mūsų gyvenimas“, kuris leidžiamas nuo 1967 m. Pradžioje laikraštis buvo nespalvotas, o dabar spalvotas periodinis leidinys yra leidžiamas keturis kartus per savaitę. Prenumeratos kaina metams 42 grivinos, pagal valiutos kursą bus 8 eurai. Šis laikraštis yra įdomus, daug straipsnių galima rasti apie žymius kurčius žmones, kalendorines kurčiųjų šventes ir t. t. Ukrainiečių kalba panaši į rusų kalbą, todėl lengvai galima skaityti.

Latvijos kurčiųjų laikraštis „Kopsoli“ („Koja kojon“) leidžiamas nuo 1954 m. Prenumeratos kaina metams 12 eurų. Panevėžio kurčiųjų kultūros centras ir Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla nuo pirmų dienų užmezgė draugiškus ryšius su Latvijos kurčiųjų organizacijomis ir mokyklomis. Todėl šis laikraštis nuolatos pasiekia mus. Šiuose laikraščiuose latvių kalba galima rasti ir straipsnių apie Lietuvos kurčiuosius. Pav., „Kopsoli“ (2014 12, p. 7) buvo rašyta apie Pabaltijo jaunimo kurčiųjų festivalį Kaune .

2010 m. rugsėjo mėnesį buvo išleistas jubiliejinis, tūkstantasis, laikraščio „Kopsoli“ numeris. Šis numeris saugomas Panevėžio kurčiųjų bibliotekoje.

Estija kol kas neturi savo kurčiųjų leidinio. Kiek žinau Estijos kurtieji savo straipsnius rašo į bendrą girdinčiųjų ir kurčiųjų laikraštį „Infoleht“.

Dabar papasakosiu apie mėnraštį „Akiratis“. Kurčiųjų sistemoje bibliotekininku pradėjau dirbti nuo 1982 m. birželio 21 d. Greitai turėsiu 33 metų darbo stažą (Kristaus amžius). 1993 m., kai buvo atidaryta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, buvo prenumeruojamas tik vienas mėnraštis, bet po kelerių metų mėnraščio prenumeratos skaičius didėjo iki šimto. Pernai ir šiais metais mėnraštį prenumeravo keturiasdešimt mokyklos mokytojų ir mokinių. Mėnraštį taip pat aktyviai skaito penkiolika Panevėžio kurčiųjų kultūros centro narių. Mūsų organizacija glaudžiai bendradarbiauja su Šiaulių universitetu. Šio universiteto viena studentė yra parašiusi diplominį darbą „Lietuvos kurčiųjų mėnraštis „Akiratis“.

Pateikiu statistikos iš Panevėžio centrinio pašto archyvo: šiais metais 75 panevėžiečiai gyventojai ir įmonės bei penki Panevėžio kaimo žmonės prenumeravo mėnraštį. Mūsų geru mėnraščio „Akiratis“ prenumeratos pavyzdžiu galėtų pasekti kitos Lietuvos kurčiųjų organizacijos ir mokyklos, kad laikraštis toliau gyvuotų ir klestėtų.

Rusijos kurčiųjų žurnalas „Vieningoje grandyje“ leidžiamas nuo 1933 m. Šį žurnalą sovietmečiu daugiausia skaitė Lietuvos kurčiųjų mokyklų mokytojai ir organizacijos, atstovaujančios kurčiųjų interesams. Šis žurnalas spausdina įdomių straipsnių apie surdopedagogiką, kurčiųjų istoriją ir kultūrą.

Įdomu buvo sužinoti naujienas apie Belgijos kurčiųjų leidinius. Belgijoje kiekvienas kurčiųjų klubas turi savo leidinius: „De Haerne Club“ (neprigirdintiesiems), „Lido – Info“ (kurtiesiems ir neprigirdintiesiems), „Dove Nieuws“ (kurtiesiems).

Turime 2015 m. spalvotą Vokietijos kurčiųjų laikraštį „Die neue fur Gehorlose“. Prenumeratos kaina metams 14 eurų. Šiame laikraštyje yra straipsnis apie būsimą pasaulio kurčiųjų magijos festivalį Panevėžyje. Vokietijoje kurtieji turi du krikščioniškus žurnalus „Unsere Gemeinde“ ir „Epheta“.

Norvegijos kurtieji turi du žurnalus. „Doves“ kurtiesiems (leidžiamas nuo 1923 m.) prenumeratos kaina metams 450 kronų (19 eurų). Prieš porą metų pasirodė antras žurnalas kurčiųjų jaunimui „Se Her“. Abiejuose žurnaluose norvegų kalba yra nemažai straipsnių apie Lietuvos kurčiuosius.

2013 m. spalio mėnesį dalyvavau tarptautinėje kurčiųjų konferencijoje „Kurčių žmonių lygios teisės“ (Sidnėjus, Australija). Australijoje gyvena 23 tūkst. kurčiųjų, jie turi savo spalvotą naujienlaikraštį „Communicate“ (leidžiamas Melburne). Australijos kurčiųjų naujienlaikračio originalas saugomas Panevėžyje.

Pasaulyje yra 70 mln. kurčiųjų. Tarptautinė kurčiųjų organizacija Pasaulio kurčiųjų federacija jungia 133 pasaulio valstybes. Ji gyvuoja nuo 1951 m. Federacija turi kurčiųjų žurnalą WDF. Šiuos žurnalus Panevėžio kurčiųjų biblioteka turi nuo 1996 m.

2010 m. Panevėžio kurčiųjų kultūros centro delegacija vyko į Helsinkį (Suomija), ten susipažino su Pasaulio kurčiųjų federacijos darbuotojais, jų darbu, žurnalo leidyba (redaktorė Sandholm Phillipa). Nuo redaktorės gavome tarptautinį pažymėjimą (patvirtinimą), kad esame visiškai susipažinę su Pasaulio kurčiųjų federacija. Esu šio žurnalo WDF neetatinis korespodentas (rašiau straipsnius anglų kalba).

Nuo 2013 m. esu Europos kurčiųjų sąjungos narys, gaunu žurnalą „2014 impact report“. Europos kurčiųjų sąjungos žurnalas leidžiamas nuo 2013 m. Šiuose žurnaluose galima rasti statistikos apie kurčiųjų ir gestų kalbą pasaulyje. Tai naudingas žurnalas visiems, kurie dirba kurčiųjų institucijose.

Pasaulyje gyvena 300 kurčiųjų iluzionistų. Yra įkurta Pasaulio kurčiųjų magijos bendrija Floridoje (JAV).  Bendrija leidžia kurtiems magams tarptautinį naujienlaikraštį „Magic hands“ („Rankų magija“). Jis leidžiamas nuo 2004 m. Šio naujienlaikračio redaktorius visiems pasaulio kurtiesiems yra gerai žinomas kaip kurčiųjų magų puoselėtojas, tarptautinės pirštų abėcėlės autorius Simonas Karmelis. Šiais metais birželio mėnesį dėl didelių įsipareigojimų redaktorius pasitraukė iš darbo. Naują redaktoriaus darbą perdavė jaunam gabiam magui Preeth Pavitthran (Kerala, Indija). Esu šio naujienlaikraščio neetatinis korespondentas. Greitai jame  bus publikuojamas mano straipsnis anglų kalba apie lietuvių gestų kalbos 20 metų ir mėnraščio „Akiratis“ 25-mečio minėjimo šventes.

Ateityje planuoju plėsti informaciją apie kurčiųjų periodinius leidinius pasaulio šalyse.

Kurčiųjų periodiniai leidiniai pasaulio šalyse